Net nežinau nuo ko pradėt, ką čia įžangoje parašius. Senokai nesilankiau čia ir nerašiau, aišku, galiu kaip visada kaltint laisvo laiko nebuvimą, bet tai būtų melas. Per facebook randu laiko pažaist žaidimus, o kitai veiklai tai jau ne, cha cha. Taigi, atėjus perskaičiau ankstesnius įrašus ir dabat man jie nebeatrodo tokie juokingi kaip anksčiau. Džiaugiuos, kad rašiau, kad turiu įamžinus jausmus. Gera yra prisimint. Dar supratau, kad rašau labiausiai dėl savęs. Neįdomu, skaitys kas ar ne. Niekada neprašiau lįst į mano reikalus. I dabar neprašau. Rašysiu ateities sau, kad nepamirščiau. Kad kaip dabar su šypsena prisiminčiau praeitį. Dabar atrodo juokingi ir kiek gėdingi tie išgyvenimai, nervai. Nors, ką čia slėpti, ir dabar jų netrūksta. Bet gyvenu. Ir vėl kaip ir anksčiau kažką paistau. Reikia keist temą.
Po praėjusio įrašo nutiko labai daug įvairiausių dalykų mano gyvenime. Vienas iš jų - be galo skaudus - prieš pat Kalėdas mirė senelis. Pragyvenau ju juo daugiau nei keturiolika metų, todėl tai buvo smūgis. Aišku, senelis sirgo, bet mirė netikėtai. Nieko baisesnio man nėra nutikę.
Nutiko ir geresnių dalykų - laimėjimai moksle ir ale moksle. Kompiuterinės dailės konkurse respublikoje užėmiau tečią vietą. Dar vienas pasiekimas, tik ne toks didelis - trečia vieta biologijos rajoninėje olimpiadoje. Bet džiaugiuosi (:
Dar teko įsigyti planšetę (piešimui, wacom intuos) ir eknygų skaityklę. Kuo, vyyyyy, labai džiaugiuosi. Šiaip tai nesu pratus leisti pinigus, bet geram daiktui negaila (: Ta proga pabandysiu įgyvendinti jau anksčiau minėtą užsibrėžimą sukurti naują blogą, kur rašysiu atsiliepimus apie perskaitytas knygas.
Ir pabaigai (tikriausiai), pradėjau vėl lygtai kokį versliuką, darau papuošalus iš modelino. Ir darbas, ir malonumas. Dar tėtis rado, kaip užsidirbti pinigų neišeinant iš namų ir nepasitraukus nuo kompiuterio, tą reikės išbandyt. Ką padarysi, reikia pinigų, turiu kažkuo patenkint savo norus :DDD
Tai tiek šį kartą, tikiuosi, kad nepamiršiu čia dažniau užsukti (: