Atsijungiu nuo realybės

Jaučiuos taip, lyg vasaros atostogos prasidės jau kitos savaitės pabaigoj, sėdžiu visiškai atsipūtus, lyg nebūtų likę mokytis dar du mėnesiai, lyg nereikėtų galvot apie paskutinio skambučio šventės rengimą. Ir kodėl gi taip. Dėl knygų tikriausiai. Ir niekieno tai jau nebestebina.
O viskas prasidėjo nuo to, kad vėl atgavau norą skaityt. Ne taip, kad pasiimu knygą ir skaitau visą mėnesį, bet taip, kad pasiimu dešimt knygų ir perskaitau jas per mėnesį. Ir nusipirkau "Raudonąją karalienę". Ir "Vienintelė" mano lentynoj jau taip pat poilsiauja. Ir dar. Buvau bibliotekoj. Ne mūsų miestelio, ne. Nusiaubta buvo didesnė. Apšalau, apsalau ir ko tik dar nenutiko. Šypsena iki ausų. Nuostabu buvo. Negaliu nustot galvot apie visas tas knygas. Jau įsivaizduoju vasarą. Skaitysiu be perstojo. Dievinu knygas. Biblioteka yra mano rojus. Like for real.
Daug kas pasikeitė. Pasipasakojau apie, taip sakant, "vidinius išgyvenimus" . Gal nepadariau klaidos, nes jeigu padariau, tai degsiu pragare. Pakeist mokyklą reikės. Žodžiu.
Šie metai bus kitokie. Geresni, tikiuosi.
Beje, kokie nuostabiai trumpi sakiniai.

Leave a Reply