Knygas.
Kaip netikėta, cha cha.
Kai perskaičiau visus tuos įrašus, labai nesinori sugrįžt prie to įpročio blevyzgot apie nieką.
Apie knygas galiu kalbėt daug daug daug! Myliu knygas. Kaskart kartoju, kad jei nereikėtų miego ir maisto, tai galėčiau gyvent uždaryta milžiniškoje bibliotekoje. Tikrai. Man tikriausiai pasimaišę.
Kartais noris parašyt kažką prasmingo, atrodo, paskaitau kitų tinklaraščius ir pačiai neretai įdomių minčių kyla, bet tikriausiai reikia iškart ir rašyt, nes dabar viskas, apie ką galiu pagalvot - tai knygos. Tikriausiai todėl, kad radau naują išleistą, tikriausiai todėl, kad atostogos, per kurias stengiuos perskaityt kuo daugiau. Prisipirkus knygų nemažai turiu, dar daugiau skaityklėj sukaupta, o dar ir iš bibliotekos kaskart nuėjus krūvą parsitempiu. Maniakė. Nežinau, kaip kitaip apibūdint save. Laiko trūksta, bet vis nešu ir nešu namo naujas, vis skaitau, grobiu laiką iš kitų, svarbesnių dalykų, kad tik paskaityčiau. Nemiegu. Užmiegu po antros, keliuos prieš aštuonias, vos šešios valandos miego ir tada intensyvi ašuoniolikos valandų diena. Nebegaliu kitaip.
Tiek dar daug perskaityt reikia! Susiplanavau per gyvenimą perskaityt tūkstantį knygų. Jau perskaičiau virš trijų šimtų trisdešimties.
MAN REIKIA RAUDONOSIOS KARALIENĖS!
Yra knygų, kurias norisi perskaityti, ir yra knygų, kurias norisi turėti. Sau. Turėti savo lentynoj, žinot, kad ta istorija priklauso tik tau vienai. Taip yra ir su "Raudonąja karaliene". Prisiskaičiau, kokia tai įdomi knyga, ir aprašymas mane tikrai sudomino, todėl viskas - mane jau pagavo, sučiupo, nutvėrė, užverbavo, prisigretino... tik su biudžetu problemos. Kad ir kokia maniakė esu, skrudžias manyje gyvena ilgiau. Šykštuolė neišpasakyta esu. Kai perku knygą, vaitoju dėl kainos, dūsauju, kiek daug teks paklot šlamančių. Pinigų man netrūksta, ne. Per savo neilgą gyvenimėlį susitaupiau visai padorią sumą, o dar kiek išleidau.. verkt dėl to norisi. Pripratau taupyt, todėl dabar gaila karalienei (o dar kai pažiūrėjau, kad jos trys dalys...). Pažadėjau tėvam, kad jei leis nusipirkt skaityklę, nebepirksiu daugiau knygų, tik "Bado žaidynių" trečiąją dalį, kad užbaigčiau seriją. Bet gavosi ne taip, kaip buvo planuota. Mat nusipirkau dar ir "Jei pasilikčiau", taip pat "Popierinius miestus", ir daar, mano mugės laimikiai - "Atranka" ir "Elitas", o tai reiškia, kad neišvengiamai mano lentynoje turės atsirasti ir "Vienintelė".
Bet Karalienės irgi noriu. Kaip mažas vaikas užsimetu. Neprašau tėvų, kad duotų pinigų knygom. Ir iš viso neprašau. Gaunu (jei gaunu) penkis eurus per mėnesį kišenpinigių. Nei daugiau, nei mažiau. Maistui neišleidžiu, nes mokykloj nesimaitinu. Taigi penki eurai. Iš močiutės gaunu dešimt. O kitus užsidirbu. Gal todėl ir sunku išleist.
Reikia sukurt progą, kad galėtų man kas knygą padovanot.
Mirštu dėl knygų. Dėl tų istorijų. Kaip ragana, kuri mainais į paslaugą pareikalauja prisiminimo, tačiau ne bet kokio, o maloniausio. Man taip reikia istorijų. Užpildo mano mintis, priverčia širdį plakt smarkiau, kaip niekas kitas, nes įdomu, kaip viskas baigsis, kas paaiškės.
MYLIU knygas beprotiškai. Myliu istorijas. Myliu žmones, kurie mums jas suteikia, kurie pasidalina savo mažais išgalvotais pasauliais su kitais, su pasauliu.
Myliu.
Padovanokit man kas nors "Raudonąją karalienę" ir aš jus mylėsiu visą gyvenimą ;* ;D