Realiai tai nelabai suprantu, ką aš čia darau:D kartais užplaukia tokios "įdomios" mintys, kurios kankina iš vidaus, ir kol jų kažkur kitur nenukiši, (pavyzdžiui, mane dažnai kankina tai, kad turiu slėpt nuo pasaulio savo simpatijos tapatybę, kad vėliau neatsitiktų ko nors veri veri okvard) kažkaip sunku krūtinėj būna. Aišku, būna ir ne tokių banalių dalykų ir tikrai noriu čia pasireikšt, bet taip ir nuplaukia, nes būtent tuo metu neturiu laiko, o vėliau ir nuotaika dingsta. Net dabar rašydama suprantu, kad po truputį slūgsta vidurio nakties apmąstymų sukeltos emocijos, bet dar pabandysiu kažką išpešt iš savęs, bent šešėlį to, kaip jaučiuos. Pradėkim nuo tos seilėtos dalies, kad čia yra įsivėlęs vaikinas:D damn, who could've thought. Ta prasme, kad nuo minčių apie jį visa šita emocionali šūdliava ir išsirutuliojo. Bėda ta, kad pirmą kartą gyvenime aš taip daug bendrauju su žmogumi, kuris mane traukia. Tie daugiau stalkinimo atvejai, kai ne bendrauji, o stebi žmogų soc. tinkluose.. simpatija anksčiau ar vėliau praeina, nors negaliu užtikrinti, kad šįkart bus kitaip:/
< ir čia aš rašydama tekstą nulūžau, o atsibudus ryte (rytas už vakarą protingesnis) supratau, kad visas tas depresinis mėšlas dingo, nes labai gražų sapną sapnavau:D. Bet dar galiu pabandyt aprašyt, kas man ten vakar buvo >
Taigi, esmė tame, kad aš labai dažnai jausdavaus taip, lyg manęs niekas nemėgsta. Laimei, pastaruosius kelis mėnesius tokia mano nuomonė apie save kažkaip lyg ir pasikeitė, nustojau apie tai galvot, nes susipažinau su daug naujų žmonių, kurie pasirodė esantys labai mieli ir draugiški, tai self esteemas pakilo. Bet tokiom dienom kaip vakar vskarean vis dar užplaukia tos niūrios mintys, kai galvoji, kad esi paprasčiausia prisiplakėlė, nes tavo kambariokė su visais jais yra pažįstama ir būtent dėl tos priežasties jie taikosi su gavo buvimu. O man ramybės neduoda vaikinas, kuris man patinka. Kartais atrodo, kad jis manęs nemėgsta, o aš pirmą kartą GYVENIME stengiuos sužavėt ką nors :D ir kadangi jis pats yra šiek tiek keistokas, aš negaliu perprast jo visiškai! Ir šiaip man sunku pagaut žmonių siunčiamus sugnalus. Ir tokiom dienom kaip vakar aš pasižadu sau, kad daugiau niekam nelįsiu į akis ir neisiu ten, kur manęs niekas nelaukia, bet guess what - viskas baigiasi tuo, kad aš savo pažadus sulaužau ir vėl plepu ir nepalieku žmonių ramybėj..
Nežinau, ką daugiau ir bepasakyt. Man atrodo, kad aš jį nervinu ir kad jis manęs nemėgsta.