Tik šįkart jis mėnesį vėluoja. Šįkart man mėnesiu vėliau prasidėjo atostogos.
Kažkaip ėjau per GooglePlay siūlomas programas, pamačiau dienoraščio app'są ir prisiminiau šią savo paskyrą. Ir galvoju, ar tik nebus paskutinis įrašas iš praėjusios vasaros. Vėl. Bet ne, pasirodo, rašiau dar šių metų sausį. Tai perskaičiau įrašą ir dabar viskas taip juokingai atrodo:D tada tikrai nebuvo juokinga ir vis dar pamenu, kaip jaučiaus ir iki šiol man atrodo, kad ne be reikalo pykau ir liūdėjau. Dabar juokinga tik dėl to, kad maniau, jog "nenusikabinsiu" jo. O viskas išėjo labai gerai:) mes kartu, jam nebeatrodau bauginanti, pasirodo, kad galiu būti ir meili:D įdėjus šiek tiek pastangų, viskas tampa įmanoma. Viskas TAIP gerai, kad aš juos abu (draugę ir vaikiną) be jokio pavydo išleidau į kelionę dviračiais, savaitgaliui su palapinėm. Tiksliau, su palapine. Jie miegojo vienoj palapinėj:D bet man buvo labai ramu, kad ir kaip jie patys, tėvai ir draugai stebėjosi. Ką aš galiu pasakyt..? Neraganėju dėl niekų.
O dabar kodėl nusprendžiau vėl papildyti savo tinklaraštį įrašu. Persilaikiau egzaminą. Negaliu sakyt, kad visą laiką galvoju, kokie bus rezultatai, nes dabar jaučiuos labai laisva ir apie jokius rūpesčius net nesinori galvot. Bet kartais taip netikėtai užklumpa debesėlis ir baimė suspaudžia širdį, o į galvą lenda visokios mintys - o kas, jei šiemet vėl bus taip pat, kaip ir pernai? Visos tos nesėkmės labai kerta per pasitikėjimą savim ir savo sugebėjimais. Nebuvau pratus pralaimėt. Svarbu būdavo ne tik dalyvauti. BET stengiuos kuo rečiau įsileisti tokias mintis, nes dabar jau nieko nebepakeisiu - kas buvo parašyta - jau parašyta ir rezultatas nuo manęs, nuo to momento, kai atidaviau atsakymų lapą, jau nebepriklauso.
Sudaužiau telefoną. Buvo beprotiškai gaila. Vis dar gaila. Nusipirkau kitą, tokį pat, tik juodą, tai vis atrodo, kad ne saviškiu naudojuos. Atrodo svetimas. Gal ir kvaila prisirišti prie daiktų, kaip visi mano aplinkiniai sako.
O dabar - man vasara. Birželį praradau, nes vis dar mokiausi - labai atsibosta, kai žmonės sako, jog per sesijas lengviau - ne, man nebuvo sesijos, aš mokausi ciklais, tad visą birželį man vyko paskaitos ir darbai. O dalykas, kurį turėjom, buvo neuroanatomija. "Easy". Turiu du mėnesius ir kalną knygų.
Tai tiek. Atidaviau kasmetinę duoklę ir ataskaitą tinklaraščiui - iki kitų metų!:D o gal ir iki anksčiau. Norėčiau daug dažniau parašyt įsimintinesnius dienos įvykius, beg nenoriu visiškai paprastais dalykais perkraut šitos vietos. Manau, kad dar parašysiu, kai grįšiu iš kelionės su draugu:)
Kažkaip ėjau per GooglePlay siūlomas programas, pamačiau dienoraščio app'są ir prisiminiau šią savo paskyrą. Ir galvoju, ar tik nebus paskutinis įrašas iš praėjusios vasaros. Vėl. Bet ne, pasirodo, rašiau dar šių metų sausį. Tai perskaičiau įrašą ir dabar viskas taip juokingai atrodo:D tada tikrai nebuvo juokinga ir vis dar pamenu, kaip jaučiaus ir iki šiol man atrodo, kad ne be reikalo pykau ir liūdėjau. Dabar juokinga tik dėl to, kad maniau, jog "nenusikabinsiu" jo. O viskas išėjo labai gerai:) mes kartu, jam nebeatrodau bauginanti, pasirodo, kad galiu būti ir meili:D įdėjus šiek tiek pastangų, viskas tampa įmanoma. Viskas TAIP gerai, kad aš juos abu (draugę ir vaikiną) be jokio pavydo išleidau į kelionę dviračiais, savaitgaliui su palapinėm. Tiksliau, su palapine. Jie miegojo vienoj palapinėj:D bet man buvo labai ramu, kad ir kaip jie patys, tėvai ir draugai stebėjosi. Ką aš galiu pasakyt..? Neraganėju dėl niekų.
O dabar kodėl nusprendžiau vėl papildyti savo tinklaraštį įrašu. Persilaikiau egzaminą. Negaliu sakyt, kad visą laiką galvoju, kokie bus rezultatai, nes dabar jaučiuos labai laisva ir apie jokius rūpesčius net nesinori galvot. Bet kartais taip netikėtai užklumpa debesėlis ir baimė suspaudžia širdį, o į galvą lenda visokios mintys - o kas, jei šiemet vėl bus taip pat, kaip ir pernai? Visos tos nesėkmės labai kerta per pasitikėjimą savim ir savo sugebėjimais. Nebuvau pratus pralaimėt. Svarbu būdavo ne tik dalyvauti. BET stengiuos kuo rečiau įsileisti tokias mintis, nes dabar jau nieko nebepakeisiu - kas buvo parašyta - jau parašyta ir rezultatas nuo manęs, nuo to momento, kai atidaviau atsakymų lapą, jau nebepriklauso.
Sudaužiau telefoną. Buvo beprotiškai gaila. Vis dar gaila. Nusipirkau kitą, tokį pat, tik juodą, tai vis atrodo, kad ne saviškiu naudojuos. Atrodo svetimas. Gal ir kvaila prisirišti prie daiktų, kaip visi mano aplinkiniai sako.
O dabar - man vasara. Birželį praradau, nes vis dar mokiausi - labai atsibosta, kai žmonės sako, jog per sesijas lengviau - ne, man nebuvo sesijos, aš mokausi ciklais, tad visą birželį man vyko paskaitos ir darbai. O dalykas, kurį turėjom, buvo neuroanatomija. "Easy". Turiu du mėnesius ir kalną knygų.
Tai tiek. Atidaviau kasmetinę duoklę ir ataskaitą tinklaraščiui - iki kitų metų!:D o gal ir iki anksčiau. Norėčiau daug dažniau parašyt įsimintinesnius dienos įvykius, beg nenoriu visiškai paprastais dalykais perkraut šitos vietos. Manau, kad dar parašysiu, kai grįšiu iš kelionės su draugu:)